Pagrindiniai ekonominiai rodikliai

 201720182019
Realaus BVP augimas2,02,32,7
Užimtumas (pokytis nuo praėjusių metų)1,11,61,3
Nedarbo lygis4,23,83,7
Pensijų fondo panaudojimas biudžetui (%) 2,92,62,7

*Norvegijos statistikos departamentas

Valstybės biudžetas

Spalio mėn. Vyriausybė pristatė  2019 m. biudžeto projektą. Biudžeto projektas signalizuoja apie atsigaunančią Norvegijos ekonomiką, kuri atsitiesia nuo 2014 m. naftos kainų kritimo sąlygoto santykinio nuosmukio. Planuojama, kad Norvegijos ekonomika kitais metais augs 2,7 proc., tuo tarpu nedarbas sieks apie 3,7 proc. Biudžeto struktūra atspindi siekį subalansuoti politinių jėgų interesus.

Labiausiai turėjo būti pamaloninta krikščionių demokratų partija. Biudžete užfiksuotas krikdemų partijos siekis sumažinti įmonių pelno mokestį nuo 23 iki 22 proc., 7,1 proc. iki 4 mlrd. EUR. padidinti užsienio pagalbą. Vyriausybė tris kartus padidina įsileistinų į šalį pabėgėlių kvotą. Biudžete numatytos didesnės išmokos šeimoms su mažais vaikais, didesnis mokytojų finansavimas, platesnis programų, orientuotų į skirtumų mažinimą tarp pasiturinčių ir neturtingų gyventojų, rėmimas. Papildomas lėšas numatyta skirti vyresnių žmonių globai, psichologinės pagalbos paslaugoms, tyrimams ir švietimui, policijos ir kultūros įstaigoms.

Atsižvelgta į opozicinės Centro partijos interesus – numatytos didesnės išmokos nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams, didžiausiems Centro partijos rėmėjams. 56,3 mln. EUR padidinamos išmokos Norvegijos nacionalinei gvardijai, kuri taip pat artima Centro partijai. 7,7 mln. EUR bus papildomai skirta transporto infrastruktūros projektams (Centro partija pasisako už kėlių, tiltų ir tunelių statybas).

Kiti statistiniai duomenys

Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame konkurencingumo reitinge Norvegija krito keliomis pozicijomis žemyn ir užėmė 16 vietą. Norvegiją lenkia kaimyninės Švedija, Danija ir Suomija. Norvegijos reitingą žemyn labiausiai nutempė šalies progresas infrastruktūros, finansų rinkų ir inovacijų srityje.

Iki 2018 m. rugsėjo, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, 13,4 proc. išaugo įmonių bankrotų skaičius. Šiais metais bankrutavo 3,738 įmonės. Daugiausia bankroto bylų atverta Vakarinėje dalyje – More og Romsdal, Sogn ir Fjordane regionuose. 31.7 proc. išaugo bankrotų skaičius mažmenos prekyboje ir 18 proc. statybų sektoriuje.

Tarptautinė prekyba

Rugsėjo mėn. Norvegijos tarptautinės prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė 2 mlrd. EUR. Prekių ir paslaugų eksportas siekė 8,5 mlrd. EUR, tarp jų naftos eksportui teko 2.7 mlrd. EUR. Importas siekė 6.3 mlrd. EUR.

Norvegija prisijungė prie ES bylos prieš JAV dėl importo muitų plienui ir aliuminiui. JAV prezidentas D. Trumpas iniciavo 25 proc. importo mokestį plienui ir 10 proc. importo mokestį aliuminiui. Pasak Norvegijos UR ministrės I.E.Soreide naujai įvesti muito mokesčiai pažeidžia PPO reguliacinę bazę. Norvegija, kartu su kitomis ES valstybėmis ir Kanda, Indija, Kinija, Meksika, Rusija, Šveicarija bei Turkija bandė klausimą taikiai išspręsti „konsultacijose“ su JAV delegacija PPO Ženevoje. Tačiau derybos nebuvo sėkmingos. Norvegijos plieno eksportas į JAV nėra ženklus ir siekia apie 9,5 mln. EUR. Tačiau Norvegija yra linkusi paremti ES ir ypač Vokietiją, kuri yra didžiausia Norvegijos rinka vietoje gaminamoms automobilių detalėms. JAV pakėlus importo mokesčius automobiliams iš Vokietijos, nukentėtų ir Norvegijos gamintojai.

Sektorinės naujienos

Bankinis sektorius

Norvegijos centrinis bankas paliko nepakeistą bazinį palūkanų normos dydį – 0,75 proc. – nepaisant tarptautinės akcijų rinkos turbulencijos spalio mėn. ir silpnėjančio Norvegijos kronos kurso. Rugsėjo mėn. Norvegijos centrinis bankas pakėlė bazinį palūkanų normos dydį 0,25 proc. punktais, pirmą kartą po Norvegijos ekonomikos santykinio nuosmukio kurį sąlygojo naftos kainų kritimas 2014 m.  Ekspertų nuomone, krona yra per silpna atsižvelgiant į šalies ekonomikos fundamentus. Paprastai krona yra veikiama naftos kainos svyravimų, krentant naftos kainai– krona silpnėja.

Naftos sektorius

Norvegijos pensijų fondas; vyksta diskusijos, kad Fondas (administruojantis ir investuojantis iš naftos ir dujų pramonės gaunamas lėšas) turėtų atitraukti ilgalaikes investicijas iš naftos ir dujų sektoriaus dėl prognozuojamo šio sektoriaus vaidmens mažėjimo energetikoje bei nepalankių aplinkosauginių prognozių. Šios linijos laikosi Fondo valdytojai, tame tarpe ir Norvegijos centrinis bankas. Vienok, tam nepritaria Finansų ministerija, laikydamasi pozicijos, kad turimi 6 proc. aktyvų naftos sektoriuje galbūt galėtų būti pamažinti parduodant valstybės valdomų akcijų dalį (67 proc.) kompanijoje Equinor (buvusi Statoil).

  • Norvegijos Globalus valstybinis pensijų fondas (Statens pensjonsfond utland) buvo įkurtas 1998 m. siekiant iš naftos sektoriaus valstybės gaunamas lėšas tinkamai investuoti ateities kartų labui ir tuo pačiu finansuoti valstybės mokamas pensijas gyventojams, stabilizuoti šalies ekonomiką apsaugant nuo krizių ir perkaitimo. Praėjus 20 m. nuo įkūrimo pradžios fondas šiuo metu yra didžiausias valstybinis turto fondas pasaulyje, vienas pagrindinių žaidėjų tarptautinėje akcijų biržoje  ir pastaruoju metu – nekilnojamo turto rinkoje. Šiuo metu fondo valdomų aktyvų rinkos vertė siekia 891 mlrd. EUR (rugsėjo 30 d. duomenys). 2018 m. III Q fondo investicinės veiklos rezultatas – 18.3 mlrd. EUR. Ši suma prilygo 2,1 proc. fondo vertės ir tai gerokai mažiau nei vidutinė fondo grąža per pastaruosius 20 m., kuri atskaičius administravimo kaštus ir infliaciją siekė 4 proc.

3 proc. fondo lėšų (anksčiau buvo 4 proc.) vyriausybė turi teisę kasmet skirti šalies biudžetui finansuoti ir subalansuoti. Kadangi fondo kaupiamų lėšų bazė auga, svarstoma sumažinti procentinę dalį, kurią vyriausybė galėtų skirti šalies biudžetui.

Norvegijos valstybinė naftos kompanija Equinor (buvusi Statoil) atrado svarbų naftos telkinį Barenco jūroje, iš kurio gali būti išgauta apie 25 mln. barelių naftos (1 barelis = 115.63 litrai). Telkinys aptiktas bendradarbiaujant su Italijos naftos bendrove ENI ir Norvegijos naftos sektoriaus licencijavimo bendrove Petoro. Manoma, kad telkinio eksploatacijos pelningumo žemutinis slenkstis yra 35 JAV doleriai už barelį.

  •  Equinor III Q veiklos pelnas siekė 4,2 mlrd. EUR. Lemiamą įtaką geriems rezultatams turėjo veiklos  optimizavimas ir auganti naftos kaina.

 

Statybų sektorius

Rugsėjo-spalio mėn. krito naujų ir senesnės statybos pastatų kainos Norvegijoje. Panašu, kad slūgsta nuogąstavimai dėl nekilnojamo turto rinkos perkaitimo. Nuo vasario iki balandžio mėn. 4 proc. naujų būstų kaina buvo sumažinta, tuo tarpu laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio šis rodiklis pasiekė 8 proc. Pasak ekspertų, siekdami paskatinti prekybą nekilnojamo turto vystytajai mažina būsto kainas. Rugpjūčio mėn. lyginant su analogišku praeitų metų laikotarpiu būsto pardavimai krito 22 proc.

Turizmo sektorius

Bergeno miesto administracija kreipėsi į centrinę valdžią siekdama apriboti kruizinių laivų skaičių per parą iki trijų vienetų (apie 8000 turistų). Bergeno gyventojai baiminasi, kad nereguliuojami pertekliniai turistų srautai gali pakenkti Bergeno kaip turistinės vietos reputacijai. Įvesti panašias priemones taip pat svarsto Stavangeris. Teigiama, kad iš atvykstančių turistų miestai gauna minimalią naudą, kadangi į kruizinių laivų paketą įskaičiuotos nakvynės ir maitinimo paslaugos, tad vietos restoranai ir viešbučiai naudos praktiškai negauna.

Automobilių sektorius

Mokesčių nuolaidos, taikomos siekiant paskatinti elektra varomų automobilių įsigijimą Norvegijos valstybei kasmet kainuoja 2,6 mlrd. EUR. Nuo 2012 m. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. elektra varomų automobilių pirkimai augo nuo 3 proc. iki 26 proc. Taip pat augo hibridinių automobilių įsigijimai, benzinu varomų liko stabilūs, tuo tarpu dyzelinių automobilių pirkimai krito. Rugsėjo mėn. 45,3 proc. Norvegijoje parduotų naujų automobilių buvo elektromobiliai (neįskaičiuojant hibridinių automobilių). Populiariausi modeliai – Tesla Model X (1,234 registracijos), Nissan Leaf (1,071), Tesla Model S (782), BMW i3 (458).

E-komercija

Norvegijos namų ūkiai 2017 m. internetu pirko prekių ir paslaugų iš užsienio už 4,2 mlrd. EUR. Tai trigubai didesnis rodiklis nei 2012 m. Paslaugų įsigijimas internetu taip pat išaugo – jei 2012 m. jų pirkta už 1,04 mlrd. EUR, tai 2017 m. įsigijimai pasiekė 1,9 mlrd. EUR.

Energetika

Valstybės valdoma įmonė Statkraft įsigijo Airijos ir Didžiosios Britanijos vėjo jėgainių įmonę Element Power Group. Įsigijimas apima Element Power Ireland Ltd ir tris UK įmones tuo pačiu papildant turimą portfelį 1300 MW generuojančiomis vėjo jėgainėmis Airijoje ir 250 MW vėjo jėgainėmis UK. Statkrafts siekia iki 2025 m. padidinti savo portfelį vėjo jėgainėmis kurių bendras pajėgumas siektų 6000 MW.

Maisto sektorius

Nepaisant Norvegijoje išaugintos avienos ir ėrienos pertekliaus, Norvegija iki spalio mėn. importavo 390 t. mėsos, iš kurių 100 importuota iš Naujosios Zelandijos. Rinkos reguliatorius – Nortura, prognozuoja, kad bendras mėsos importas sieks 906 t., pasiekdamas su kvotas, sutartas su Islandija ir PPO.

Įmonių relokacija

Įmonė Jøtul, mediena kūrenamų krosnių gamintojas perkelia savo gamybą iš Norvegijos į Lenkiją. Įmonė atleidžia apie 100 darbuotojų Norvegijoje ir 70 Danijoje. Pasak įmonės atstovų, Jøtul gana ilgą laiką dirbo nuostolingai. Buvo žvalgomasi į Rytų Europos valstybes siekiant surasti optimaliausią vietą produkcijos gamybai. Galiausiai apsistota ties Lenkija, kuri pasiūlė geriausią darbo jėgos ir logistikos kaštų alternatyvą.

Įmonė turi gamyklą Fredrikstad‘e, kur dirba apie 280 darbuotojų. Jøtul anksčiau priklausė didžiausios opozicinės jėgos – Darbo partijos lyderiui Jonas Gahr Store. Pastaruoju metu įmonę įsigijo OpenGate Capital.